- pagaira
- pagáira sf. (1) Jn, Sr, Ds žr. pagairė: Ko stovi ant vėjo pagáiros?! Nm. Nestovėk tarpdury ant vėjo pagairos Trg. Laukinė obelis dėl to vėliau pražysta, kad ant vėjo pagairos stovi Vdžg. Ant kalno, ant vėjo pagáiros stovi namai, t. y. kur vėjis pučia labiausiai, kur neapsodinta medžiais J.
Dictionary of the Lithuanian Language.